kvėšelis

kvėšẽlis, -ė smob. (2), kvė̃šelis (1) Jrb; J kas negudrus, kvailys: Et, tokia kvėšẽlė Erž. Kad aš būčiau, kvėšẽlė, padavusi mažiau! Gl. Eik tu, kvėšẽlis! Šmk.